VDI teisininkai kartais sulaukia interesantų klausimų apie tai, ar galima mokėti darbo užmokestį kas savaitę. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekso 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) arba darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba minimalųjį valandinį atlygį (MVA).

Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų arba kitokio papildomo apmokėjimo. Šios darbo užmokesčio dalys gali būti numatytos ir darbo apmokėjimo sistemose. R

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

emiantis anksčiau minėta nuostata, darbdavys su darbuotoju privalo susitarti dėl mėnesinės algos arba valandinio atlygio, kurie negali būti mažesni negu Vyriausybės patvirtini dydžiai. Taigi Darbo kodeksas įpareigoja darbo sutartyje susitarti dėl konkretaus darbo užmokesčio, bet ne mažesnio negu MMA ar MVA. Šiuo metu MMA yra 840 Eur, o MVA – 5,14 Eur. Nuo 2024-01-01 galios šie patvirtinti dydžiai – MMA – 924 Eur ir MVA – 5,65 Eur.

Be to, Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Jeigu darbdavys pažeidžia šią pareigą ir, pavyzdžiui, moka darbo užmokestį kartą per porą mėnesių, tai laikoma darbo teisės pažeidimu ir darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį, pabrėžia kancleris Š. Orlavičius, negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos arba darbo sutartis nenustato kitaip. Kancleris akcentuoja, kad nei Darbo kodeksas, nei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato tiesioginio draudimo mokėti darbuotojui darbo užmokesčio kiekvieną savaitę, t. y. keturis ar penkis kartus per mėnesį (atsižvelgiant į mėnesio savaičių skaičių), bet tuo pačiu metu darbdavys neturi pažeisti kitų Darbo kodekso normų, pavyzdžiui, mokėti mažiau negu MMA arba MVA.

Anot Š. Orlavičiaus, tokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka turėtų būti sutarta su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje.

Kartu darbdavys su darbuotoju turėtų sutarti ir kitus svarbius aspektus, pavyzdžiui, dėl papildomų darbo užmokesčio dalių (premijų, priemokų ir kt.) skaičiavimo ar mokėjimo tvarkos, darbo užmokesčio mokėjimo terminų ir kt. Tai taip pat gali būti nustatyta ir darbo apmokėjimo sistemoje. Svarbu paminėti, kad darbdavys turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu pavėluos sumokėti darbo užmokestį nustatyta tvarka, pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį, tokiu atveju išmokant darbo užmokestį turės būti sumokėti ir delspinigiai už uždelstą laiką.

Taigi, pažymi kancleris, nors draudimas mokėti darbo užmokestį kas savaitę nenumatytas darbo teisės normose, tokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka gali sukelti darbdaviui papildomų administracinių darbų.